- методы наказания
- baudžiamieji metodai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Bausmės būdų visuma netinkamam asmenybės elgesiui sulaikyti, šalinti, keisti. Bausmės skiriamos žodžiu, raštu, individualiai, visam kolektyvui arba pranešama tėvams. Baudžiamieji metodai gali būti nepritarimas, pastaba, papeikimas, įspėjimas, griežtas papeikimas su įspėjimu, norų nepatenkinimas, malonumų atėmimas, elgesio svarstymas kolektyve (kai nuomonės paskelbimas auklėtiniui padaro stiprų įspūdį, ir jis staiga keičia požiūrius bei elgesį), natūralūs padariniai pagal Z. Z. Ruso (kai baudžia patys daiktai ar įvykiai, pvz., tenka atlyginti už išdaužtą langą, padarytą žalą), nepatenkinamas elgesio vertinimas, prievarta (prieš individo valią jis verčiamas daryti tai, kas privaloma), izoliavimas (išskyrimas iš grupės, perkėlimas į kitą mokyklą, pašalinimas iš mokyklos). Baudžiamųjų metodų auklėjamasis poveikis veiksmingas tik tada, kai: 1) kaltasis pats laiko save kaltu; 2) bausmei pritaria aplinkiniai žmonės; 3) bausmė atitinka nusižengimo ar nusikaltimo laipsnį (nei per didelė (per sunki), nei per maža (per lengva); 4) taikoma saikingai (ypač pastabos, papeikimai); 5) bausmė skiriama oficialiai, rimtai, nesusierzinus. atitikmenys: angl. punishment methods vok. Strafmethoden rus. методы наказания
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.